Investicijos į saugumą ir gynybą

Po 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą susidariusi geopolitinė ir saugumo padėtis regione tik išryškino, kaip naiviai ir neatsakingai ilgą laiką buvo vertinama Lietuvos gynyba. Šią pamoką reikia išmokti visam laikui, o investicijas į krašto gynybą vertinti plačiau – tiek karine, tiek pilietiškumo ugdymo prasme.

Strateginis tikslas – pasiekti ir išlaikyti ne mažesnį kaip 1 mlrd. eurų dydžio metinį šalies gynybos biudžetą. Tokios apimtys leis ne tik adekvačiai stiprinti gynybos potencialą, bet ir, pavyzdžiui, išvystyti Lietuvos gynybos pramonę ir mokslą, sukuriant grąžą Lietuvos ekonomikai.

Neturime teisės toliau taikstytis su nesaugios ir grėsmę mūsų kraštui bei visam regionui keliančios Astravo atominės jėgainės statyba, todėl privalome ieškoti adekvačių, greitų, veikiančių sprendimų – tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu. Lietuvos valdžia šiuo klausimu neturi teisės toliau mindžikuoti ar skėsčioti rankomis, nes žmonių saugumas – pirmiausia.

Lietuvos strateginis įsipareigojimas Rytų partnerystės šalims, visų pirma, Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, siekiant jų priartėjimo prie ES ir narystės joje privalo likti kertiniu mūsų užsienio politikos uždaviniu.

Santykiuose tiek su Baltarusija, tiek su Rusija turime vadovautis pagrindiniu principu: Lietuvos saugumas – aukščiau trumpalaikės ekonominės naudos. Turime dar aktyviau ieškoti partnerių visoje Europoje, nes tik aktyvi politika gali duoti teigiamų rezultatų.