Petras Auštrevičius: Europos pavasaris: ko reikia, kad jis ateitų

Būtų per daug paprasta, jei sėkmingai Europos ateičiai užtektų vieno plano ar vieno scenarijaus. Šią savaitę Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris Briuselyje pristatė net penkis Europos ateities kelius – kelius, kuriuose, regis, nebebus Didžiosios Britanijos, bet bus dvidešimt septynios ES valstybės. Būtent šių dvidešimt septynių narių, tarp jų – ir Lietuvos, ateitis dabar turėtų rūpėti labiausiai.

Atvirai kalbant, J.-C. Junckerio „Baltoji knyga“ ir pasiūlymai nei nustebino, nei pribloškė. Galima įvairiai vertinti pačius siūlymus ir jų esmę, galima ginčytis, kiek ir kokių kelių Europai reikia. Vis dėlto manau, kad platesnė politinė ir svarbiausia, pačių europiečių diskusija dėl ateities buvo ir yra reikalinga būtent dabar. Būtų per daug aplaidu ramiai sėdėti ir laukti rinkimų Nyderlanduose, Vokietijoje ar Prancūzijoje rezultatų. Diskusijų reikia šiuo metu, užbėgant populistams, dešinės ir kairės radikalams už akių ir pasiunčiant žinią, kad Europa yra atvira pokyčiams, pasiryžusi keistis. Tą žinią aiškiai turi išgirsti ir valstybės už Europos kontinento ribų. Žinoma, po milžiniškos reikšmės rinkimų Europoje maratono, Bendrijos ateities gaires teks derinti prie naujos realybės, ir šį mėnesį per viršūnių susitikimą Romoje bei Bendrijos 60-mečio jubiliejų vargu ar galima laukti daugiau, nei popiežiaus Pranciškaus palaiminimo.

Viena aišku – lengvo kelio Europai nebus. Kaip ir akivaizdu, kad status quo – pirmasis J.-C. Junckerio pristatytas scenarijus – nėra tinkamas, nes reikštų tik esamų problemų tąsą ir valios stygių. Beje, kaip ir antrasis variantas, nes Europa jau seniai nėra tik bendroji rinka. Politinė sąjunga būtina kaip niekada anksčiau. Europiečiai pavargo nuo vaikščiojimo ratu ir pusėtinų sprendimų. Dabar dvidešimt septynios ES valstybės turi užduoti sau klausimą – „būti ar nebūti“, o ne užimti „parodomosios“ kritikos pozicijas ar svaidytis grasinimais dėl vienos ar kitos jau pasiūlytos Bendrijos perspektyvos.

Taip, daugiausia aistrų kelia J.-C.Junckerio įvardintas trečiasis kelias, kuris iš esmės sutvirtintų kelių greičių Europą. Suprantu Višegrado valstybių reiškiamą nerimą, tačiau jos pačios neskuba giliau integruotis. Reikia pripažinti, kad ES narių klube jau dabar yra valstybių, veikiančių skirtingu greičiu. Turiu omenyje ne tik didžiąsias nares – Vokietiją ar Prancūziją. Net toje pačioje euro zonoje esančios valstybės renkasi skirtingą bendradarbiavimo, įsitraukimo pobūdį. Todėl, mano įsitikinimu, Europai, o kartu ir Lietuvai, naudingiausia išlaikyti gilesnės, greitesnės ir tikresnės integracijos kursą. Mūsų Baltijos valstybių regione dar niekada nebuvo per daug Europos Sąjungos (manantys kitaip, prašau, pateikite argumentų). Savo ruožtu Lietuva dar anaiptol neišnaudojo visų ES galimybių – nepasiekė ekonominės, socialinės ar aplinkosaugos gerovės standartų. Dėl šios priežasties esu stovykloje, pasisakančioje už tai, kad Europa judėtų greičiau ir tuo pat metu giliau. Ar tai penktasis J.-C. Junckerio pasiūlytas scenarijus, reiškiantis „daugiau Europos“? Nebūtinai. Kai kuriais atvejais, mažiau yra daugiau. Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Tarybos vadovai tą puikiai žino.

ES, brėždama savo ateitį, neabejotinai ieškos kompromiso, geriausio bendrojo vardiklio. Yra labai skirtingų pozicijų, Bendrijos valstybių entuziazmas įsitraukti į pokyčius irgi skiriasi. Visgi nemanau, kad galėtų iš pagrindų keistis narystės ar veikimo ES viduje modelis – greičiau bus siekiama rasti geriausią dvidešimt septynių valstybių veikimo kartu variantą. Žinant Lietuvos integracijos istoriją ir vertinant mūsų regioną, norėčiau, kad ES liktų atvira, vieninga, solidari ir veiksminga. Esu tikras, kad europiečiai neleis supaprastinti savo ateities, tarkime, pasirinkdami šūkį „Pirmiausia – Europa“. Nesinorėtų, kad iš Bendrijos liktų tik pokalbių forumas, be realios įtakos pasauliui. Pastarajam irgi reikia stiprios ES, nes būtent ši sąjunga leidžia užtikrinti taiką Europoje ir aplink ją. Ieškant auksinio ES ateities scenarijaus, bus svarbu ne tik pavadinimai ar šūkiai, bet ir atsakymai į esminius klausimus: konkurencinga ekonomika ir naujų darbų vietų kūrimas, veiksmingesnė socialinė politika, sprendimai globalizacijos ir skaitmenizacijos srityse, bendros gynybos stiprinimas ir nauja ES bendrojo biudžeto struktūra. Tai išsprendus, bus aiškesnis ir Europos ateities paveikslas.