Europos federalistų konferencija - piliečių dialogas Vilniuje

2018 10 27 Raktažodžiai: 2014-2019 m. kadencijos archyvas
DSC 0238 Nuotr./Jūratės Levickienės

Spalio 26-27 d. Europos federalistų sąjungos Lietuvos ir Vokietijos organizacijos drauge su Konrado Adenauerio fondu bei Liberalų ir demokratų aljansu už Europą surengė konferenciją-piliečių dialogą “Europos ateitis: vieningos vizijos beieškant”, kurios metu buvo aptarti galimi Europos ateities scenarijai,  galimybės paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti europietiškuose debatuose apie tai, kokią Europos Sąjungą norime kurti ateityje.

Pirmoji renginio diena buvo skirta visuomenei atvirai diskusijai, kurios pagrindinį pranešimą skaitė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius.

Pranešimo pradžioje jis pripažino, kad dažnai remiamas prie sienos klausimu, ar palaiko federalizmo ar tautų Europos idėją, jis sutrinka ir ima svarstyti, kokia gi linkme eina Europa? “Esu už tokią Europą, kokia ji yra natūraliai besivystanti. Akivaizdu, kad mūsų valstybės siekis yra didesnis saugumas ir gerovė, o šį siekį labai sustiprino buvimas Europos Sąjungos nare, todėl galima sakyti, kad mums Europa yra saugumo šaltinis.

A. Kubiliaus teigimu, svarbu apibrėžti, kokių ES tendencijų mes nebijome. Atsakymas būtų - natūralių. Turint galvoje penkis Europos ateities scenarijus, A. Kubilius būtų šeštojo - natūralaus - šalininkas. Tai reiškia, kad ES toliau vystysis kaip ir ankstesniais 60 metų - patirdama naujų išbandymų, krizių, jas išspręsdama ir judėdama į priekį. Neturėtume bijoti, kad ES toliau eis panašiu keliu, ji konsoliduosis. Neturėtume bijoti ir mokytis iš intelektualesnių ir labiau pažengusių. Taip pat svarbu nebijoti didesnio ES biudžeto. Juk yra tikimasi, kad ES išspręs daugybę problemų, tačiau tai neįmanoma turint nedidelį biudžetą.

Apibendrindamas Andrius Kubilius priminė pirminę Europos Sąjungos viziją - "Visa, laisva ir taikiai gyvuojanti Europa. Tai turi būti mūsų įsipareigojimas".

***

Toliau vykusios panelinės diskusijos, kurioje dalyvavo, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Švedijos Parlamento narys dr. Pål Jonson, UEF generalinis sekretorius Paolo Vacca ir Wilfriedo Martenso Europos studijų centro mokslinis bendradarbis dr. Florian Hartleb, metu aptarta ateinančių EP rinkimų perspektyva ir pasidžiaugta, kad Lietuvos pozicija ES atžvilgiu yra teigiama. Nepaisant kartais pasigirstančios kritikos, lietuviai neįsivaizduoja ateities be Europos Sąjungos ir NATO. Mūsų šalį gerokai šokiravo vienu metu Europos Sąjungą ištikusi krūva problemų (“Brexit”, Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir dėl to pirmą kartą kilęs sankcijų nustatymo poreikis, tolerancijos ir solidarumo išbandymu tapusi pirmoji didelio masto migracijos krizė, terorizmo grėsmė). Verta paminėti ir JAV prezidentą, kuris netiki ES idėja ir pritaria “Brexit”. Per pastaruosius penkerius metus pasaulis neatpažįstamai pasikeitė.

Ryškėja ir keletas optimistinių tendencijų: per paskutinius dvejus metus pirmą kartą piliečiai ėmė mąstyti ir dalyvauti diskusijoje apie Europos ateitį, pasirašytas rekordinis kiekis prekybos sutarčių. A. Pranckevičiaus teigimu, siekiant išsaugoti ES projektą, nacionalinės vyriausybės turi būti aktyvesnės ir glaudžiau bendrauti su savo piliečiais.

P. Vacca nuomone, mums nederėtų baimintis pasiskirstymo tarp Rytų-Vakarų ir Šiaurės-Pietų. Esame skirtumų turinti bendruomenė, kurios tinkamam funkcionavimui reikalingi konkretūs instrumentai. Jo įsitikinimu, ankščiau išvardintų pastarųjų penkerių metų pasiekimų žmonėms nebepakanka. O sprendimų reikia čia ir dabar, kad užtikrintume ES gyvavimą po 60 metų.

P. Jonson teigimu, Švedijoje nevyksta rimtų diskusijų dėl ES ateities, o ES populiarumas šalyje, ko gero, šiuo metu yra didesnis nei bet kada. Dėl šios priežasties Švedijos populistų partijos organizuotas “Swexit” buvo pasmerktas žlugti, nors šalis yra ypatingai paveikta migracijos krizės ir terorizmo grėsmės.

P. Vacca akcentavo migraciją kaip bendrą ES šalių problemą. Afrikos populiacijai augant didžiuliu greičiu, Europa turi būti pasirengusi. Būtų galima suformuluoti du pagrindinius tikslus: bendra išorinių ES sienų apsauga (didinant reikiamus resursus) ir migracijos politika, paremta automatiškai nustatytu, o ne savanorišku, krūvio paskirstymu. Taip pat sistemos, leidžiančios legalių imigrantų priėmimą ir jų integraciją, sukūrimas.

***

Antrojoje panelinės diskusijos dalyje buvo gilintasi į ES ir NATO perspektyvas gilinant Europos saugumo ir gynybos integraciją. Diskusijoje dalyvavo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, NATO Naujų saugumo iššūkių skyriaus Energetinio saugumo poskyrio vadovas Michael Rühle, Lietuvos Krašto apsaugos ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Tartu universiteto Johan Skytte Politikos studijų instituto Europos studijų dėstytojas dr. Stefano Braghiroli. Diskusiją moderavo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

P. Auštrevičius įvardijo tris visuomenei aktualiausias temas - tai saugumas (kibernetinės atakos, netikros naujienos (angl. fake news) anksčiau nebuvo laikytos rimta grėsme ES lygmenyje), ekonomika, jaunimo įsidarbinimo galimybės. Išsakyta nuomonė dėl geresnės ES gynybos ir saugumo politikų koordinacijos svarbos ir poreikio didinti saugumo pajėgumus, kadangi dėl pasikeitusios aplinkos Europos piliečiai nebėra tokie saugūs kaip anksčiau.

M. Rühle patikino, kad siekdama visavertės sąjungos, ES negali nekreipti dėmesio į saugumo politiką, o NATO privalo tai užtikrinti. Palyginus su NATO, ES turi daug daugiau priemonių rinkinių (be kita ko, gali priimti teisės aktus), todėl bendradarbiavimas, nors ir nelengvas, tarp jų yra būtinas. Jis turėtų veikti principu - NATO koordinuoja, ES integruoja (suteikia baigtinę formą).

G.M. Tučkutė vienais svarbiausių aspektų įvardijo patikimą atgrasymą (privalome už sienos esančiai Rusijai įrodyti, kad esame pasirengę ir pajėgūs apsiginti) ir veiksmingą gynybos politiką.

***

Antrosios renginio dienos diskusijoje buvo koncentruojamasi į ES ateities viziją iš federalistų perspektyvos ir vieningos Europos skatinimo būdus pasitelkiant proeuropietiškas pilietinės visuomenės organizacijas.