Atsakymas yra: stipri Europa

2016 11 10 Raktažodžiai: 2014-2019 m. kadencijos archyvas
DSC 0034 J.Levickienės nuotrauka

Ar po prezidento rinkimų JAV tikrai atsivėrė platūs vartai į nebūtį? Tikrai nesu D. Trump’o rėmėjas, tačiau dėl visai paprastų priežasčių taip nemanau. Tiesiog siūlyčiau atidžiai įvertinti ne vien grėsmes (jų, be abejo, buvo ir bus, rengiamės 2017 m. rinkimams Europoje), bet ir naujas galimybes.

Pirma. Nesvarbu, kokia yra JAV prezidento pavardė ir (tikėtini) požiūrio kampai. Stipri Europa yra geriausias atsakymas. Pačiai Amerikai naudinga stipri Europa, tvirta partnerystė. Vieningos Europos žemyn nenutemps joks „postbrexit“ inkaras ar Kremliaus spaudimas. Niekas nesako, kad bus lengva. Europa privalo galų gale prabusti, pradėti dirbti ir keistis.

Galbūt JAV turi ne vieną silpnesnį partnerį, bet Valstijoms reikia tokių, kurie remiasi tokiomis pačiomis vertybėmis, kuriais jos galėtų pasitikėti ir imtis nevienadienių, abipusiai svarbių ir didelių darbų visame pasaulyje.

Antra. Artimiausias svarbus išbandymas yra Europos Sąjungos ir JAV laisvosios prekybos sutartis. Yra kampų, kuriuos dar reikia gludinti, bet metas peržengti surūdijusius barjerus, pasirašyti ir įgyvendinti susitarimą. Nes europiečiams kaip oro reikia naujo impulso investicijoms ir naujų darbo vietų. Būtent nuo to nemaža dalimi priklausys ir būsimų rinkimų Europos didžiosiose valstybėse rezultatai. Įdėkime maksimalias pastangas, statykime naujus tiltus prekybai su JAV, kurioms to irgi reikia.

Žinoma, naujajai JAV administracijai laisvosios prekybos sutartis bus rimtas išbandymas (beje, reikia įvertinti ir pačioje ES esančias rizikas, ką parodė sutartis su Kanada). Klausimas, ar JAV bus linkstama į priešrinkiminės D. Trump’o retorikos tęsinį, ar į realius sprendimus, naudingus šalies rinkai. Viena aišku – tai bus galimybė pasinaudoti argumentų kalba, o ne rinkiminiais šūkiais.

Trečia. ES pati (ir ypač Lietuva) gali ir turėtų imtis iniciatyvos per gynybą ir saugumą sustiprinti transatlantinį ryšį su JAV. Tai nėra duotybė. Mums visiems reikia tokio transatlantinio ryšio, kuris atitiktų XXI-ojo amžiaus poreikius. Bendras, nuoseklus ir prognozuojamas įsipareigojimas gynybai ir saugumui yra prioritetas Nr. 1. Dabartiniame pasaulyje daug kas keičiasi, atsirado nauji žaidėjai ir įtampos „taškai“, todėl taika ir saugumas sugrįžta į pasaulio, JAV bei Europos darbotvarkę.

Turime pereiti nuo šnekų prie darbų. Tai reiškia platesnį regioninį bendradarbiavimą, didesnę atsakomybę. Rodykime pavyzdį. Lietuvoje dabar kalbama apie 2 proc. gynybai galbūt nuo 2018 metų, tačiau, mano įsitikinimu, net ir ties šia riba negalima sustoti. Siūlau nenusiraminti pasiekus 2 proc. ribą ir rimtai svarstyti 1 milijardo eurų gynybos biudžetą (kuris proporciškai sudarytų tiek, kiek jau dabar skiria Lenkija). Jei bus poreikis gynybai ir saugumui skirti daugiau, reikės rasti resursų tai padaryti. Tada galėsime kiek ramiau laukti kitų „įdomių“ rinkimų.

Kitas svarbus dalykas – nepateisinama, kad iki šiol Lietuvoje neturime tvirto sutarimo dėl ES gynybos sąjungos, gynybos pajėgumų plėtros ir bendradarbiavimo stiprinimo. Tai mums reikalinga ir naudinga iniciatyva. Negi vėl laukiame priminimo signalo iš Rytų ar Vakarų?

Mūsų saugumas mūsų pačių rankose. Įtraukime į krašto gynybą dar daugiau piliečių. Galvokime ir veikime ne tik NATO rėmuose, bet dirbkime petys petin su artimiausiais kaimynais, kaip Lenkija. Mūsų visų saugumo poreikiai – panašūs ir neginčijami.

Puikiai suprantame – JAV nugalėjo ne tiek D. Trump’as, kiek jo pažadai (nors ir dažnai prieštaraujantys logikai) apie amerikietiškos svajonės susigrąžinimą. Kokia yra europiečių, mūsų svajonė? Ar piliečių pasitikėjimo kreditą avansu gavusi valstietiška koalicija ir toliau tik dalinsis postus, ministerijas bei kurs grandiozinius planus, kaip kelias įstaigas perkelti iš Vilniaus į Kauną? Kuo greičiau nuo fantazijų grįšime į sparčiai besikeičiančią realybę, tuo geriau.