E-balsavimas: negrįšime prie staklių, jei jau turime internetą

Žinome tą posakį apie šaukštą deguto ir medaus statinę. Šių rinkimų atveju jau dabar galima pasakyti, kad šaukšto būta ne vieno. Jeigu naujausią informaciją apie rinkimų rezultatus Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai buvo priversti diktuoti „iš lapelio“, akivaizdu, kad rinkimų sistemoje buvo paliktos grubios klaidos. Matyt, rodyti pirštais vieniems į kitus neužteks – už klaidas reikės atsakyti.

Tačiau man dabar rūpi kitas klausimas. Kai kas visų šių įvykių fone pradėjo niurzgėti, kad internetinio balsavimo idėją dabar išvis reikėtų pamiršti. Niekaip negaliu sutikti su tokia pozicija. Jei kas nors susimovė arba nesugebėjo tinkamai atlikti savo užduočių, ar tai automatiškai reiškia, kad Lietuva neturėtų įgyvendinti mūsų laikmetį ir žmonių poreikius atitinkančių sprendimų?

Esu įsitikinęs, kad pavienės nesėkmės neturėtų stabdyti pažangos ir būtinų darbų. Jeigu kalbame apie tikrą permainų koaliciją – pokyčiai turi būti ne popieriniai, o realūs. Gal kai kam nepatogu lyginti, tačiau palyginkime. Mūsų kolegos estai su popieriais apskritai stengiasi turėti kuo mažiau reikalų, ir jiems tai puikiai pavyksta.

Internetinis balsavimas Estijoje veikia nuo 2005 metų. Vidutiniškai taip balsuoja kiek daugiau nei 30 proc. rinkėjų. Beje, pastaruosiuose 2015-ųjų rinkimuose į Estijos parlamentą balsų internetu buvo sulaukta net iš 116 valstybių. Spėkite, koks buvo visų balsavimo teisę turinčių žmonių aktyvumas? Balsavo 64,2 proc. estų! Būtų sunku paneigti, kad prie to smarkiai prisidėjo e-balsavimo galimybė.

Jeigu Lietuvoje baiminamės visiško elektroninės rinkimų sistemos kracho ar pripažįstame, kad patys nesugebame, pasikvieskime į pagalbą „lėtuosius“ estus. Gali būti, tai ir kainuos pigiau nei mūsų vietiniai „eksperimentai“.

Estų internetinio balsavimo sistema, skirtingai nei kitų šalių, yra gana paprasta ir aiški – rinkėjai prisijungia prie e-balsavimo platformos su savo asmens tapatybės dokumentu ir gali balsuoti tiek kartų, kiek tik pageidauja iki iš anksto numatytos dienos. Skaičiuojami tiktai paskutinieji balsavimo rezultatai.

Tikiu, kad Lietuvoje iš esmės atsinaujins ne tik Vyriausioji rinkimų komisija. Akivaizdžiai reikalingas esminis valstybinio mąstymo atsinaujinimas.

Gerų idėjų negali „nužudyti“ prasti jų vykdytojai. Kitaip tariant, negrįšime prie staklių kai jau turime internetą. Todėl reikia drąsiau rinktis kelią į pažangą – internetinį balsavimą, kurio seniai laukia ir tūkstančiai užsienyje gyvenančių lietuvių. Tačiau svarbiausia – to reikia visiems Lietuvos piliečiams, visai pilietinei visuomenei, kad jų balsas būtų geriau ir tiksliau atstovaujamas valdžioje.