Kasdienė neapykanta ar laisvės dvasia?

Vakarykštis įvykis Jungtinėje Karalystėje ir žinia apie parlamentarės, kovotojos už žmogaus teises Jo Cox nužudymą sukrečia. Regis, šis įvykis taps dar viena labai liūdna iliustracija, prie ko priveda kraštutinė ideologija. Ji ne tik sėja neapykantą, supriešina žmones, bet ir tiesiogine prasme traiško žmonių likimus.

Kokios žmogžudystės Berstolyje (Birstall) priežastys paaiškės vėliau, tačiau akivaizdu, kad gyvename ideologinio totalitarizmo, religinio fanatizmo ir neapykantos masinės sklaidos laikotarpiu. Viso to persipynimas ir skvarba, ypač į jaunimo galvas, kelia ypatingą pavojų mūsų europietiškoms tradicijoms ir nuosaikiai gyvensenai.

Esu įsitikinęs – įvykis Didžiojoje Britanijoje yra dar vienas perspėjimas visai Europai. Tai įrodymas, kad kraštutinis populizmas, kraštutinis nacionalizmas prisideda prie dar didesnės neapykantos, žmonių išrūšiavimo į „gerus“ ir „blogus“, „teisiuosius“ ir „klystančius“. Todėl kiekviena politinė jėga, kiekvienas rinkėjas pirmiausia sau turėtų atsakyti į atsakomybės klausimą. Politikai privalo imtis pilnos atsakomybės ir savo žodžiais bei veiksmais bandant peržengti politinį „rubikoną“.

Ar vakarykštį perspėjimą, pavojaus skambutį aiškiai išgirs britai, prancūzai, olandai, mes – lietuviai? Ar sudegsime vis labiau kurstomame susipriešinimo lauže?

Jeigu kalbėtume apie Didžiąją Britaniją, tikrai nesiruošiu ir nenoriu menkinti „Brexit“ referendumo iniciatorių ir organizatorių. Referendumas yra demokratijos raiškos priemonė, kuria, deja, kaip teisingai pastebima, dažnai vedini savanaudiškų tikslų stengiasi pasinaudoti populistai ir demagogai. Jie tai daro be jokių skrupulų, kitų sąskaita.

Po parlamentarės Jo Cox mirties birželio 23-osios referendumas Jungtinėje Karalystėje tikrai bus kitoks.Kampanijos už pasilikimą Europoje dalyvė J. Cox žuvo, bet kartu kampanijos už pasitraukimą iš ES stovykla patyrė ne menkesnį sukrėtimą.

Nuo vakar dienos britų referendumas reiškia tik plačiai jau aptartas galimas politines ir ekonomines pasekmes Britanijai ir Europai. Jis taip pat, o galbūt kaip niekada anksčiau, reikš balsavimą už mūsų visų per daugelį metų išsikovotas ir įtvirtintas laisves. Laisvę į laisvą žodį, laisvę į apsisprendimą, laisvę į pasirinkimą padėti kitam. Galiausiai laisvę būti vieningiems šiais susipriešinimo ir supriešinimo laikais. Europos Sąjungos projektas savo laiku sustabdė karą, dabar jis privalo stabdyti laisvės ir tolerancijos degradaciją.

Laisvės ir liberalių vertybių poreikis šiandien ypač akivaizdus. Jeigu kam nors džiugesį sukelia kitų žmonių negandos arba mirtis – turime pripažinti, kad liga yra toli pažengusi. Todėl kitas būtinas žingsnis – mums, visuomenės ir savo bendruomenių nariams, reikia pripažinti, kad turime ir norime išgyti. Be vienybės siekio, be laisvėsir meilės jausmo tai tiesiog neįmanoma. Išdrįskime atsiverti, ištiesti ranką ir mums atsivers durys į geresnį pasaulį.„Brexit“ referendumo išvakarėse daug išsakyta apie mūsų draugus britus. Neabejoju, artimiausiomis dienomis nuomonių ir replikų bus dar daugiau.

Mano manymu, viena yra aišku – britai neras geresnių ir patikimesnių draugų, nei keturis dešimtmečius turėjo ir tebeturi Europoje. Nepaisant jų tradicinio požiūrio į prancūzus (ir atvirkščiai) ar šiomis dienomis išpopuliarėjusių sarkastiškų, su gera humoro doze „youtube“ dainų apie Europą.

Tęsiant dainų temą, esu tikras, kad per pastaruosius porą dešimtmečių nemaža dalis britų sužinojo, kur vis dėlto yra ta „Lit-hu-ania“. Jungtinėje Karalystėje dirbantys lietuviai yra gerai žinomi ir vertinami. Lygiai taip pat, pastarosiomis dienomis britai sužinojo daugiau nei 100 argumentų, kodėl verta likti Europos Sąjungoje.

Ne veltui britai turi tokį posakį – „common sense“. Lietuvių kalboje deramas atitikmuo būtų „sveikas protas“, tikras liberalus šūkis. Nors dažniausiai rinkėjai balsuoja užvaldyti emocijų, aš linkęs tikėti, kad ir protas, gyvenimo realybė bei praktiniai sumetimai referendumo atveju neliks paskutinėje vietoje.

Referendumas, pažymėtas politinės žmogžudystės ženklu, yra nediskutuotinai svarbiausias įvykis Didžiajai Britanijai nuo pat antrojo pasaulinio karo laikų. Tiesiog nebuvo kito tokio įvykio, kuris reikštų tektoninius lūžius Britanijos vidaus ir užsienio politikoje.

Ar Jungtinė Karalystė, britų sprendimu, tikrai nuoširdžiai nori tapti atskira, atitolusia ir izoliuota sala Europoje? Nemanau, ypač, jeigu būtų pradėtas atsiskyrimo nuo ES procesas, su visomis pačiomis blogiausiomis pasekmėmis. Jei galutinai atsivertų „Brexit“ vartai, pasekmės pačiai Britanijai ir Europos Sąjungai būtų skirtingos. Ekspertų surinkti duomenys rodo, kad kur kas didesnis neigiamas poveikis būtų padarytas pačiai Britanijai. ES yra ne vieno, o 28 narių klubas, tad ir prisitaikyti prie naujos realybės galėtų greičiau.

Niekas nepamiršta, kad Jungtinė Karalystė yra antroji pagal dydį ekonomika ES. Britų sprendimas trauktis paveiktų ne tik bendrą fiskalinę situaciją, bet ir lemtų rimtus geopolitinius pasikeitimus, galimai – populistų, radikalių partijų Europoje sustiprėjimą, apie ką jau ne kartą rašiau.

Reikia pabrėžti, kad aštri britų sukelta diskusija dėl likimo Europos Sąjungoje buvo lydima stereotipinių vertinimų. Tokios antraštės kaip „ES pabaigos pradžia“, „Viso gero, Europa“ tai atspindi. Mano nuomone, britus per 43 metus dabartinėje Europos Sąjungoje tam tikra prasme ištiko vidutinio amžiaus krizė, beje, būdinga ir tokio pat amžiaus sulaukusiems žmonėms.

„Brexit“ šalininkai visada primena, kad britai ES daugiau duoda nei gauna grąžos. Tačiau būtent nuo 1973 metų, prisijungimo prie Europos bendruomenės, britų Bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniškai augo po 1,8 proc., kai Vokietijos – 1,7 proc., prancūzų – 1,4 proc.

Kalbame apie Europos senbuves, tačiau verta aptarti ir Lietuvą Europoje, galimą Britanijos pasitraukimo poveikį mūsų šaliai. Lietuva dėl britų išėjimo pralaimėtų, pirmiausia dėl to, kad tai reikštų silpnesnę Europos Sąjungą.

Britų pasitraukimo atveju, netektume transatlantinio partnerio, kuris mums ypač svarbus dėl saugumo ir gynybos, laisvos ir patikimos prekybos saitų. Jungtinė Karalystė yra tas partneris, kuris ES aktyviausiai rėmė ir remia laisvą prekybą, mažesnę biurokratiją bei reguliavimą.

Kas „Brexit“ atveju nutiktų su Britanijoje gyvenančiais ir dirbančiais mūsų piliečiais? Sąlygos dirbti neabejotinai keistųsi, veikiausiai tie pokyčiai nebūtų palankūs. Gali būti, kad daliai Lietuvos piliečių prieš akis kaip niekada aštriai iškiltų pilietybės pasirinkimo klausimas, nes tai suponuotų ir pasikeitusios darbo rinkos sąlygos. Gali būti, ilgainiui tai reikštų dramatiškus finansinių perlaidų iš Britanijos į Lietuvą pasikeitimus, kas neišvengiamai paveiktų ir mūsų ekonomiką. Britiškojo iššūkio akivaizdoje ir toliau akis bado įstrigęs dvigubos pilietybės klausimas, netgi sakyčiau tam tikra „komos“ būsena Lietuvoje. Ar dar ilgai lūkuriuosime?

Taigi Britanijos referendumas kartu yra ir savotiškas Lietuvos referendumas. Kokią ES mes norime matyti? Laikausi pozicijos, kad Lietuvai verta likti kuo arčiau ES branduolio, ES branduolyje, skatinant gilesnę integraciją ir matant savo saugumo, laisvos prekybos bei laisvo žmonių judėjimo būtinybę.

„Brexit“ referendumo išvakarėse galima konstatuoti, kad populizmas ES reikalais yra labai rizikingas, netgi, sakyčiau, neperspektyvus manevras. Manau, britų premjeras D. Cameronas tai suprato. Jis jau prarado savo konservatorių partijos kontrolę – bet kuriuo referendumo baigties atveju. Tegul tai būna atsakingos politikos, atsakingo kalbėjimo su rinkėjais pamoka.

Britai gali sukurti istorinį precedentą, kaip pirmieji, pradėję pasitraukimo iš ES procedūrą. Esu linkęs tikėti, kad britiškas „common sense“ ir lietuviškas sveikas protas nusvers. Matydamas, kad abiejų referendumo stovyklų šansai yra praktiškai vienodi, laukiu europietiško šio penktadienio ryto Britanijoje ir britiško ryto vieningoje Europoje.