Seimo Užsienio reikalų komiteto darbo grupė jau parengė komentaro projektą, kuriuo įvertino Lietuvai nedraugišką Rusijos Dūmos pareiškimą. Ateinantį pirmadienį parlamentinis komitetas ketina galutinai suderinti ir patvirtinti parengtą komentaro projektą, kuris bus oficialiai paskelbtas.

Pasak dirbusio projektą rengiančioje darbo grupėje Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Petro Auštrevičiaus, komentaro projekte tenka konstatuoti, kad "kai kurie Rusijos Dūmos pareiškimai aiškiai peržengia nustatytas gero kaimyninio bendradarbiavimo sampratos ribas ir gali būti įvertinti kaip mėginimas kištis į užsienio valstybės vidaus reikalus". Todėl Seimo komitetui, anot jo, siūloma pažymėti, kad tai nepadeda puoselėti abipusio pasitikėjimo, geros kaimynystės dvasios ir dvišalių santykių.

Komentaro projekte, anot P. Auštrevičiaus, numatoma atkreipti dėmesį į tai, kad pati Rusija 1991 metais nusprendė panaikinti totalitarizmo šleifą tebeturėjusią Sovietų Sąjungą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis kurti naujais pagrindais.

"Todėl stebina Rusijos valdžios institucijų polinkis plėtoti diskusiją apie valstybę, kurios jau nebėra ir kurią Rusijos Federacija savo parašu 1991 metų gruodį pripažino "nebeegzistuojančia geopolitine realija", - komentuodamas darbo grupės parengtą projektą teigia P. Auštrevičius.

Jeigu kyla abejonių dėl tarptautinėje bendruomenėje vyraujančios nuomonės dėl SSRS vykdytų nusikaltimų prieš savo bei pavergtų šalių piliečius, anot P. Auštrevičiaus, komentaro projekte Rusijos Dūmos parlamentarai kviečiami surengti plačią diskusiją ir viešus klausymus Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje.

Komentaro projekte taip pat reiškiamas apgailestavimas, kad Rusijos Dūma taip jautriai reagavo į Seimo sprendimą viešuose susirinkimuose ir mitinguose greta nacistinių simbolių uždrausti ir sovietinių simbolių naudojimą.

"Parengtame komentaro projekte akcentuojame, kad šis draudimas paliečia ne pačius ženklus, kuriems Lietuvos piliečiai nėra kažkaip alergiški, o tiktai sovietinę simbolinę, su socialine ir nacionaline priespauda susijusią istorinę jų prasmę ir tokį jos demonstravimą, kuriuos yra atmetusi ir kurių yra atsisakiusi pati imperinę Sovietų Sąjungos prigimtį paneigusi Rusijos Federacija", - Eltai sakė P. Auštrevičius.

Seimo Užsienio reikalų komitetas komentare ketina paminėti ir SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimą. Parlamentarai planuoja paaiškinti, kad Seimo priimtas įstatymas "Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo" yra sąlygotas Lietuvos piliečių valios, kuri demokratinėse valstybėse yra gerbiama ir vykdoma, o ne atšaukiama ar ignoruojama.

"Rusijai siūlome prisiminti, kad stodama į Europos Tarybą ji pati įsipareigojo padėti žmonėms, deportuotiems iš Baltijos valstybių grįžti namo ir parengti jiems kompensacijų programas. Siekiant išvengti įvairių istorijos interpretacijų, svarbu kalbėti apie tą sudėtingą laikotarpį tiksliai, prisimenant, kad už viso to stovi milijonai prievartos ir teroro aukų ir Lietuvoje, ir Rusijoje", - sakė P. Auštrevičius.

Seimo Užsienio reikalų komitetas numato taip pat pažymėti, kad Lietuvos ir Rusijos santykių istorija yra ilga ir sudėtinga, kad jų vertinimuose dar ilgai kryžiuosis istorikų, politologų, žurnalistų ir kiti požiūriai. Anot P. Auštrevičiaus, komentare numatoma akcentuoti sutarimų paieškos svarbą, svarstant abiem valstybėms aktualius klausimus.

"Darbo grupės parengtame komentaro projekte, kuriam dar turės pritarti Užsienio reikalų komitetas, siūloma pažymėti, kad Lietuvos Respublika nuosekliai siekė ir siekia puoselėti geros kaimynystės santykius su Rusijos Federacija, ir nenorėtų abejoti, kad tokios pastangos išliks abipusės", - Eltai sakė šioje grupėje dirbęs P. Auštrevičius.

Seimas buvo pavedęs parlamento Užsienio reikalų komitetui suformuoti poziciją dėl galimo reagavimo į Rusijos Dūmos pareiškimą, kuriame Lietuva kritikuojama kaip neva savo veiksmais galinti kelti grėsmę Europos stabilumui bei saugumui. Šis Seimo komitetas nutarė nerengti atsakymo Seimo vardu, o parengti Seimo Užsienio reikalų komiteto komentarą.

Liepos 2 d. Rusijos Dūmos priimtame pareiškime Lietuvos valdžia kaltinama nuoseklios politikos, kuri blogina santykius su Rusija, vykdymu. Rusijos deputatų nuomone, Seimo sprendimas uždrausti sovietinių simbolių naudojimą susirinkimuose "įžeidžia nacių nugalėtojų atminimą", o Lietuvos "radikaliai nusiteikę politikai bando sulyginti nacistinės Vokietijos nusikaltimus ir Sovietų Sąjungos veiksmus Didžiojo Tėvynės karo metais.

Pareiškime taip pat primenama, kad Lietuva iki šiol nepakeitė įstatymo dėl sovietinės žalos atlyginimo, be to, Vilnius kaltinamas apribojimų rusų verslui taikymu.

"Valstybės Dūma su nerimu pažymi, kad Lietuvos Respublikos valdžia, aklai paklusdama tiems, kas kursto antirusiškas nuotaikas Lietuvos visuomenėje, ir iškeldama specifiškai suvokiamus transatlantinius interesus aukščiau visuotinio saugumo ir bendrų europinių uždavinių, savo neatsakingais veiksmais gali sukelti pavojų stabilumui ir saugumui Europoje, sustabdyti numatomus europinio bendradarbiavimo proceso poslinkius", - rašoma pareiškime.