SN: Kaip vertinate Europos Sąjungos ir Ukrainos ginčą dėl Timošenkos atvejo?
Auštrevičius: Esu labai susirūpinęs demokratijos situacija Rytų Europoje. Jos raidai čia turėtume skirti daugiau dėmesio. Tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje – nestebina. Tai neatsitiko pernakt. Vakarų reakcija – pavėluota. Šiuo atveju tai – aiški politinė tendencija.
SN: Tai reiškia: sunkūs smūgiai demokratinei Ukrainos raidai atėjus į valdžią prezidentui Janukovičiui 2010 m. Kaip, Jūsų nuomone, turėtų elgtis Europos Sąjunga Timošenkos atveju?
Auštrevičius: Neturėtume reaguoti kaip nors perdėtai. Regis, poveikį turi ir vizitų atšaukimai. Mes turime prezidentui Janukovičiui ir Kijevo valdžios elitui pasiųsti aiškų signalą. Tačiau aš esu prieš 2012 Europos futbolo čempionato Lenkijoje ir Ukrainoje boikotą. Būtų neteisinga užsklęsti duris Ukrainai, siekiant nubausti Ukrainos vyriausybę. Politinio dialogo nutraukimas tik paskatintų tas jėgas, kurios tik ir siekia pastūmėti šalį link Rytų. Jei Ukraina nusigręš nuo vakarietiškosios perspektyvos, tai tik apsunkins situaciją Rytų Europoje.
SN: Ar tokia ir Lietuvos vyriausybės pozicija?
Auštrevičius: Mūsų vyriausybė neišplatino jokio pareiškimo Timošenkos bylos atveju. Mes manome, kad sportas, o ypač futbolas, ir turi likti sporto reikalas. Mūsų šalyje vyrauja nuomonė, kad turime kalbėtis su Ukraina. Yra erdvės kontaktams ir galimybėms, siekiant pagerinti situaciją šioje šalyje. Turime stebėti, kad Ukrainoje būtų demokratinių jėgų ir nepriklausoma opozicija. Tai esminis skirtumas lyginant Ukrainos padėtį su padėtimi Baltarusijoje.
S.N. Baltarusijos atžvilgiu Vakarų Europoje jau kalbama apie Pasaulio ledo ritulio čempionato 2014 boikotavimą, kaip protestą Lukašenkos režimui. Kaip vertinate situaciją šioje šalyje?
Auštrevičius: Jau aštuonerius metus stebime, kaip Baltarusija vystosi atgalios. Ji vis labiau atsiskiria nuo Europos įtakos sferos ir izoliuojasi. Ši šalis pasirinko ne rinkos ekonomika ir demokratija pagrįstą kelią. Todėl šiuo atveju mano prognozės – gana pesimistinės.
Istoriškai pažvelgus, Baltarusija yra Europos dalis. Persiritus permainų bangai Europoje 1989-aisiais, baltarusiai praleido gerą progą susikurti naująjį, savo identitetą. Vietoj to, Minske įsitvirtino valdžia, kuri stipriai kontroliuoja šalį ir kuria sovietinio tipo visuomenę – vietoj to, kad kurtų atvirą visuomenę kaip Vakaruose. Nors prezidentas Lukašenka mielai vaidina nepriklausomą, tačiau jis dairosi į savo vyresnįjį brolį Maskvoje ir galvoja, visų pirma, apie pigią energiją iš Rytų. Aš prognozuoju, jog Baltarusija vis labiau izoliuosis, o visuomenę vis labiau kontroliuos valstybė. Tai nenormalu Europoje.
SN: Kas turėtų lemti Europos politinę elgseną su Baltarusija?
Austrevičius: Mes turėtume peržiūrėti savo elgesį Minsko atžvilgiu. Mums reikia naujos strategijos. Labai gerai, kad tokios šalys, kaip Lietuva ir Lenkija, imasi iniciatyvos. Negalima palikti Baltarusijos vienos, tai – ne sprendimas.
Šioje šalyje nėra stiprios, vieningos opozicijos. Baltarusiai pasimetę ir istorijoje, ir dabartyje. Jiems pažįstama tik Rusijos realybė, o ne Europos. Minsko valdžia pristato savo šalį kaip nukentėjusiąją nuo Europos Sąjungos. Turime parodyti daugiau dėmesio Baltarusijos tautai. Vizos baltarusiams turėtų būti nemokamos, kad jie galėtų susipažinti su Europos realybe.
S.N. Ar naujosios ES valstybės narės yra visiškai Europos Sąjungoje?
Auštrevičius: Po aštuonerių metų Europos Sąjungoje galime teigti, kad dar nesame visiškai integruoti. Dar yra daug „missing links“ (liet. trūkstamų sąsajų) infrastruktūroje, energetikos sistemoje, darbo rinkoje. Tačiau naujosios valstybės narės jaučia atsakomybę už šį projektą, už Europos Sąjungos ateitį.
