Atrodo, kad šiemet Davosu (ir ypač jo apylinkėmis) tradiciškai džiaugiasi slidininkai. Tikrai gausu sniego! Tačiau dabar Davosas pritraukia viso pasaulio dėmesį. Ir pagrįstai – pasikeisti informacija ir pasikalbėti apie pasaulio ekonomiką čia susirinko viso žemyno lyderiai. Įvykis vertas dėmesio!
Šiuo metu vykstančio forumo ir jame dalyvaujančių 2500 delegatų pokalbių centrinė tema – pasaulio ekonomika ir visą pasaulį apėmusi finansinė krizė. Blogiausia per pastaruosius 60-70 metų situacija pasaulio ekonomikoje verčia visų valstybių ieškoti efektyvių kovos priemonių. Nuogąstaujama, kad dabartinės krizės metu visame pasaulyje darbo gali netekti apie 50 mln. žmonių. Pasaulis įžengė į globaliosios ekonomikos sistemos laikotarpį, potencialiai suteikiantį tiek laimėtojo, tiek pralaimėtojo statusą kiekvienai valstybei.
Tai, kad 2009-tųjų Davoso forumas tapo labai populiarus, rodo faktas, jog norą jame dalyvauti pareiškė tiek Kinijos, tiek Rusijos premjerai, pagrindinių Europos ekonomikų vadovai. Trūksta tik naujojo JAV prezidento B.Obamos, kuris pradeda savo veiklą Vašingtone. Ko gero pagrindinis pokalbių tikslas – ne tik pasikeisti informacija apie krizės pasekmes, bet ir ieškoti sprendimų dėl XXI a. ekonominės sistemos – savotiškos naujosios ekonominė politikos (NEP). Augant globalizacijai visos valstybės tampa vienodai priklausomomis nuo NEP įgyvendinimo galimybių.
Mano dėmesį patraukė vienas faktas – pastarąją savaitę savo gamybą sustabdė Rusijos UAZ gamykla. Tai buvo Uljanovsko miesto ir visos buvusios SSSR “automobilinis” veidas. Laikinai darbo neteko 17 tūkst. darbuotojų, ir, panašu, kad gamykla atsidūrė ties bankroto slenksčiu. Tai dar vienas įrodymas, jog netgi gausūs naftos doleriai negali išgelbėti pavienės valstybės. Tarptautinės priklausomybės laipsnis vis didėja. Vienintelė savotiška išimtis gali būti Kinija, kuri turi sukaupusi milžiniškus užsienio valiutos rezervus, šiuo metu viršijančius 2 tūkst. mlrd. dolerių.
Skaitant Davoso susitikimo darbotvarkę, tampa akivaizdu, jog diskusijose dalyvaujantys garsūs vardai ir yra tie pagrindiniai asmenys, nulemsiantys artimiausių metų pasaulio ekonomikos būklę: šį penktadienį apie globalią finansų sistemą kalbės Jean-Claude Trichet – Europos centrinio banko vadovas, specialų pranešimą pristatys VFR kanclerė Angela Merkel, apie finansų krizę kalbės Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius David Miliband, apie ekonomikos atsigavimą – Girdon Brown, Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas. Šeštadienį numatyti Japonijos Ministro Pirmininko, Pasaulinės prekybos organizacijos vadovo ir kitų garbingų dalyvių pasisakymai. Tik pastebėsiu, jog, pasak spaudos atstovų, itin didelio susidomėjimo sulaukė vakarienė, kurios diskusijoms buvo parinktas intriguojantis pavadinimas “36 valandos rugsėjo mėnesį: kas įvyko blogai?” Svarbu pažymėti, kad pagaliau Davose atstovaujama ir Lietuva. Šįkart forume dalyvauja Prezidentas Valdas Adamkus. Mano nuomone, tai yra teisingas ir reikalingas darbas, kurį šiuo metu atlieka aukščiausias valstybės asmuo.
Pastarųjų ekonominių kataklizmų metu reikia ne tik gelbėtis iš ekonominės krizės, bet ir tikslingai formuoti naujosios pasaulio ekonomikos politikos pagrindus. Šioje srityje remiu kai kurias vis platesnę paramą gaunančias išvadas ir siūlymus: 1) didėja tarptautinio valiutos fondo vaidmuo, nors vienu metu atrodė, kad tai jau niekam nereikalinga institucija; 2) reikia platesnio didžiausių ekonominę galią turinčių valstybių dialogo ir veiksmų koordinavimo. Tapo aišku, kad taip vadinama G-9 jau negali iš esmės atstovauti viso pasaulio ekonominės galios – ji turi tapti, tarkime, G-20, galinčia geriau atspindėti įvairių didžiausių ekonomikų siūlymus; 3) koordinuoti ir bendri pasaulio valstybių veiksmai reikalingi šiuo metu, o ne kada nors vėliau. Laikas, kaip niekada, brangus.
Tiek minčių apie Davosą iš Lietuvos.
