Tarptautinių įvykių sūkuryje ši savaitė išsiskiria dviem, mano manymu, labai svarbiais įvykiais. Pirma, rugsėjo 30 d. turėtų būti paskelbtas specialiosios Europos komisijos pranešimas apie karo Gruzijoje priežastis. Antra, savaitės pabaigoje, spalio 2 d., numatomas referendumas Airijoje dėl Lisabonos sutarties.

 

Po karo tarp Gruzijos ir Rusijos, kurios metu Gruzija neteko virš 20 proc. savo teritorijos, Pietų Osetija ir Abchazija buvo “apdovanotos” tarptautiniu pripažinimu iš (pirmiausia) Rusijos ir kelių jos satelitų. Iš karto po karo Europos Taryba inicijavo nepriklausomos komisijos, kuriai vadovauja Šveicarijos advokatė Heidi Tagliani, sudarymą karo priežastims ištirti. Komisijos tikslas buvo išanalizuoti abiejų – Rusijos ir Gruzijos – pareigūnų parodymus dėl karo pradžios, apibendrinti liudininkų parodymus ir pateikti išvadas dar š.m. liepos mėn. Darbas užsitęsė, todėl tik rugsėjo 30 d. laukiama šių išvadų.

 

Dar komisijai nebaigus darbo, spaudoje pasirodė pranešimai, kad kai kurie komisijos nariai yra galimai susiję su stambiomis Rusijos energetikos kompanijomis ir negali būti laikomi nepriklausomais. Karo Gruzijoje aidai verčia su nerimu laukti šių išvadų, tačiau vargu ar kas tikisi, kad šios išvados leis konstruktyviai spręsti tebevyraujančią įtampą regione, spręsti teritorijų okupacijos klausimus. Todėl vargu ar šių išvadų paskelbimas bus taškas pietų Kaukazo regiono byloje: ko gero komisijos pranešimą verčiau reikėtų traktuoti kaip žvilgsnį į praeitį ir koncentruotis į taip svarbius ateities sprendimus.

 

Antrasis įvykis bene svarbesnis šiuolaikinei Europai, nes iš esmės atspindi jos galimybes išlikti veiksminga ir į ateitį orientuota institucija. Spalio 2 d. prie balsavimo urnų airiai spręs Lisabonos sutarties ir, galima sakyti, Europos ateities reikalus. Priminsiu, kad po pirmojo taip vadinamos Konstitucijos Europai atmetimo Olandijoje ir Prancūzijoje 2005 m. buvo parengtas sutrumpintas ir kiek supaprastintas Europos sutarties tekstas, gavęs Lisabonos vardą. Pirmasis Airijos referendumas (2008 m.) buvo nesėkmingas. Tuomet airius išgąsdino tariamos ES militarizavimo (bendros armijos), abortų teisės ir unifikuotos mokesčių politikos nuostatos. Įdomiausia, kad viso to sutartis nenumato!

 

Ko galime tikėtis spalio 2 d.? Sprendžiant iš visuomenės nuotaikų, situacija pasikeitė ir Airijos piliečiai turėjo daugiau laiko susipažinti su 346 psl. sutarties tekstu. Todėl jų svarstymai tapo nepalyginamai racionalesni. Įtakingi Airijos vyskupai remia sutartį, pastebimas reikšmingas moterų skaičiaus, pasisakančių už sutartį, padidėjimas (2008 m. net 56 proc. airių moterų pasisakė prieš). Specialiai 2009 m. Europos parlamento rinkimams susikūrusi anti-lisaboninė partija “Libertas” patyrė triuškinamą pralaimėjimą ir gerokai sumažino savo matomumą Airijoje. Taigi airiai turi visus šansus padaryti sprendimą, kuris lems visų mūsų bendrus reiklaus. O jų kiekvienu atveju Europoje tik daugėja.

 

Tikėtina, kad teigiamas airių sprendimas galutinai nusvers ratifikavimo reikalus Lenkijoje ir Čekijoje.