Kasdien atsivertus laikraštį matome – kelių fronte nieko naujo. Šiandien jau turbūt nieko nebesistebina žiniasklaidoje pasirodantys pranešimais apie sužeistus ar mirtinai sužalotus žmones – karo keliuose aukas. Pastabesnis skaitytojas pasakytų, kad karas keliuose, virsta ilgu pilietiniu mūšiu. Tačiau avarija Skuodo rajone, kai girtas pareigūnas, vienu smūgiu mirtinai sužalojo tris berniukus – tapo karo keliuose pavyzdžiu, kuris signalizuoja, jog pastangos užtikrinti saugumą keliuose – visiškai bevertės.

 

Šių įvykių fone, viešai išsakytus vidaus reikalų ministro kaltinimus Policijos generaliniam komisarui, vertinu kaip bandymą išsisukti, išvengti atsakomybės už savo paties neveiklumą. Keistai skamba ministro frazė “jei, ne generalinis policijos komisaras, tai aš pasitrauksiu…” Raimondas Šukys jau pusantrų metų užima vidaus reikalų ministro postą. Būdamas atsakingas už visuomenės saugumo valstybės politikos rengimą ir įgyvendinimą, jis nepadarė nieko, kad aukų skaičius keliuose pradėtų mažėti, atvirkščiai – žuvusiųjų tik daugėja. Esu įsitikinęs, kad atsakomybę už bevaises pastangas keliuose turi prisiimti abu ir Raimondas Šukys, ir Vytautas Grigaravičius. Tikiuosi, kad Prezidento valdo Adamkaus vertinimas bus principingas ir griežtas, ir po pirmadienio susitikimo su Prezidentu, atsistatydins abu pareigūnai, o opozicinėms Seimo frakcijoms neteks inicijuoti nepasitikėjimo vidaus reikalų ministru.

 

Esu įsitikinęs, kad atsistatydinimas – ne primityvi bausmė, o galimybė pakilti iš dugno, kuri akivaizdžiai pasiekėme po šiurpių įvykių Aleksandrijos kaime. Viliuosi, kad šis dugnas, taps tvirtu atspirties tašku sutelkiant politines jėgas kovai su karu keliuose ir realiems sprendimams, užtikrinant, kad panašios tragedijos daugiau nesikartotų.