Šiandien Rusijos Ministras Pirmininkas V.Putinas įspėjo ES pirmininkaujančią Švediją, jog dėl kylančių apmokėjimo už dujas problemų su Ukraina gali sutrikti dujų tiekimas visai Europai.

 

Tai rimtas signalas ne tik Ukrainai, bet ir Europai, jog gali pasikartoti praėjusių metų sausio mėnesio pradžios įvykiai, kuomet nutrūko dujų tranzitas per Ukrainą į Europą. Nedaug trūko, kad dujų trukumą pradėtų jausti ne tik pramonės įmonės, bet ir gyventojai, kurių namai šaltą sausio mėnesį pavirstų ledainėmis. Tąkart po ES tarpininkavimo pavyko atstatyti dujų tiekimą ir garantuoti nepertraukiamą tiekimą vartotojams ir Ukrainoje, ir Europoje.

 

Situacija gali pasikartoti. Tik kyla klausimas – kodėl? Yra nuomonių, kad problemos atsiranda dėl sumažėjusio rusiškų dujų suvartojimo, kritus paklausai pačioje Ukrainoje. Dėl ekonominės krizės ukrainiečiai mažiau vartoja rusiškų dujų, todėl ir anksčiau sutarti kiekiai atrodo per dideli. Apie galimybę mažinti dujų importą prabilo ir Ukrainos Prezidentas V.Juščenka. Savo ruožtu, Rusijos pusė nesutinka su tokiu tiekimo mažinimu ir traktuoja tai, kaip ankstesnių susitarimų nesilaikymą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

 

Antroji versija gali būti susijusi su Ukrainoje prasidėjusiais prezidento rinkimais, kuomet dujų klausimas tampa svarbiu rinkimų kampanijos veiksniu dabartinio Prezidento V.Juščenkos nenaudai. Atsižvelgiant į pastarojo šaltus santykius su Rusijos vadovais, galima numanyti, kad Rusija bando įtakoti rinkimų kampaniją ir tokiu būdu paveikti rinkimų rezultatus.

 

Artėjančios žiemos ir rinkimų akivaizdoje ES negali ir neturi taikstytis su “šaltojo poveikio” scenarijaus galimybėmis. Negalima leisti, kad dujos taptų politiniu ir ekonominiu įrankiu, įtakojančiu tiek Ukrainos, tiek kitų valstybių padėtį. ES turi imtis preventyvios diplomatijos ir išsakyti savo aiškią poziciją šiuo klausimu. Kitaip Europa vėl pajus blogą dujų kvapą.