Gerbiamieji svečiai, mielieji kolegos, noriu jums trumpai, kiek tai įmanoma, laukdamas, kad štai pasikeis ir vaizdas ekrane, kuris iliustruos kai kuriuos faktus, pristatyti šį pranešimą.

 

Sėkminga Europos Sąjungos plėtra 2004 m. galutinai pavertė Baltijos jūrą pirmąja uždarąja Europos Sąjungos jūra. Baltijos jūrą supa aštuonios Europos Sąjungos valstybės narės. Pastarieji įvykiai kardinaliai pakeitė geopolitinę situaciją Baltijos jūros regione. Pripažindamas pastarąsias tendencijas ir siekdamas sustiprinti regioninį Europos Sąjungos valstybių bendradarbiavimą, 2006 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją kviesdamas paremti Baltijos jūros strategiją. Man labai džiugu, kad tai užėmė tik trejus metus. 2009 m. spalio 29–30 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino šią strategiją ir pavedė ją įgyvendinti. Lietuvos Seimas, sveikindamas strategijos parengimą ir būdamas suinteresuotas jos visišku įgyvendinimu, parengė parlamentinį pranešimą, kuriuo dar kartą atkreipia dėmesį ir išreiškia savo požiūrį.

 

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija – iš tikrųjų pirmoji tokio pobūdžio Europos Sąjungos vidinė regioninė strategija Europos Sąjungos istorijoje, ir tuo mes galime didžiuotis. Priėmus minėtą strategiją atsiranda pirmasis Europos Sąjungoje makroregionas. Savo ruožtu strategija – tai ilgalaikis planas, skirtas viso regiono gerovės, susisiekimo, aplinkosaugos ir saugumo iššūkiams spręsti. Šiam tikslui pasiekti patvirtinti keturi pagrindiniai prioritetai, kuriais siekiama regioną paversti švariu, klestinčiu, pasiekiamu ir patraukliu bei saugiu.

 

Pastarųjų dvidešimties metų laikotarpiu Baltijos jūros regione įvyko kardinalūs politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai. Dar visų mūsų atmintyje geležinės uždangos sugriovimas, kuris laisva Baltijos valstybių ir Lenkijos tautų valia suteikė naują istorinę galimybę viso regiono valstybėms negrįžtamai įtvirtinti politinę demokratiją ir ekonominę gerovę. Pastarųjų dešimtmečių metu vykusi integracija į Europos Sąjungą ir NATO sukūrė situaciją, kai Baltijos jūros regione dar niekada nebuvo tiek daug europinės ir transatlantinės bendradarbiavimo dimensijos, kaip šiuo metu. Tai savo ruožtu suteikia kokybiškai naują postūmį ateities raidai.

 

Baltijos jūros regione turima didelio potencialo ekonominiam augimui užtikrinti ilgalaikėje perspektyvoje. Kone 100 mln. gyventojų sukuria arti 20 % Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Iki pastarosios ekonominės krizės regiono valstybės pasižymėjo aukščiausiais, aš noriu pabrėžti, aukščiausiais Europos Sąjungoje ekonominio augimo tempais, kurie, tikimės, sugrįš per vidutinį laikotarpį į mūsų realybę. Kartu turime pažymėti, kad regione išlieka dideli ekonominio socialinio išsivystymo skirtumai tarp Šiaurės Vakarų, iš vienos pusės, ir Pietryčių Baltijos regiono valstybių. Didelis regioninės sanglaudos poreikis įgalina remtis vienas kitą gerai papildančiais konkurenciniais pranašumais ir tokiu būdu sukurti gerą pagrindą ekonomikai augti. Visos regiono valstybės orientuotos į atvirą prekybą. Bendrojo vidaus produkto eksporto dalis svyruoja nuo 32 iki 53 ir daugiau procentų, todėl tolesnis prekybos barjerų šalinimas išlieka svarbiu prioritetu visiems. Tačiau svarbiausiu veiksniu išlieka polisaboninės strategijos, arba tai, apie ką mes jau kalbame dabar, Europos Sąjunga 2020, įgyvendinimas kuriant prielaidas kokybiškai naujam moksliniam technologiniam ekonomikų pagrindui.

 

Žinoma, ekologija ir aplinkosauginis tvarumas yra vienos svarbiausių Baltijos jūros regionų problemų. Baltijos jūros dėl lėto, net 30 metų vidutiniškai trunkančio vandens atsinaujinimo, mažo druskingumo ir labai didelės aktyvios žmonių veiklos yra išskirtinė visame pasaulyje. Ypatingą poveikį Baltijos jūrai sukelia pastarųjų laikotarpių ekonominė veikla, o ypač (…), aktyvi laivyba, kai net arti 820 mln. tonų krovinių pervežama šita jūra, iš kurių daugiau nei 300 mln. yra nafta ir naftos produktai. Kartu Antrojo pasaulinio karo metu paskandinti cheminiai ginklai ir pastarasis 1200 km ilgio „Nord Stream“ dujotiekio projektas.

 

Ypatingo dėmesio nusipelno ir energetinis saugumas, iki pastarųjų metų nesugebėta sukurti pakankamos visų regiono valstybių integracijos ir tarpusavio sąsajų. Lietuva išskiria šiuos Baltijos energetikos rinkos jungčių tikslus kaip visišką trijų Baltijos valstybių integraciją į Europos energetikos rinką, jungčių stiprinimo tarp trijų valstybių ir kaimyninių valstybių bei Europos Sąjungos energetikos vidaus rinkos trečiojo paketo įgyvendinimą. Baltijos jūros regiono geografinė padėtis, gera tranzitinė vieta Vakarų–Rytų koridoriuje pagrindžia faktą, kad regiono transporto infrastruktūra iš esmės daugiausia tarnauja globaliai ekonomikai. Lietuvos indėlis į šią svarbią sritį pasižymi šių transporto prioritetų įgyvendinimu, kaip Rytų–Vakarų ar Vakarų–Rytų žaliojo koridoriaus transporto projekto įgyvendinimu, kai panaudojamos efektyviausios transporto rūšys, „Real Baltica“, „Via Baltica“ ir kitos transporto rūšių plėtros sritys. Baltijos jūros strategijos įgyvendinti parengtas veiksmų planas numato net 76 veiksmų sritis, Lietuva su kita regiono valstybe koordinuoja 3 iš 15. Tikimės, kad šioje srityje mes tikrai turėsime ką pademonstruoti, kaip sakė Ministras Pirmininkas, jau artimiausiais laikotarpiais.

 

Gerbiamieji svečiai, mielieji kolegos, Europos Sąjungos 8 valstybių lokacija Baltijos jūros regione, vykstanti ekonominė integracija ir bendradarbiavimas sukuria naujas galimybes atsirasti ilgalaikės kartos naujam ekonominiam augimui. Augimui, kuris turėtų būti paremtas žiniomis ir naujausiomis technologijomis. Intensyvus, o ne ekstensyvus, per klasterizaciją ir bendradarbiavimą užtikrinant konkurencinį pranašumą viso pasaulio atžvilgiu. Žvelgiant į eurointegracijos iššūkius šioje srityje, reikia pasakyti, kad Baltijos jūros regione jaučiamas didelis euro deficitas – tik 2 iš 8 valstybių yra euro zonos narės. Europos Sąjungos matomumas ir veiksmingumas Baltijos regione bei Europos Sąjungos patrauklumo kaimyniniuose regionuose didinimas atveria kelius bendradarbiavimui ir tokiu būdu saugumo plėtrai visame regione.

 

Atskiro dėmesio reikalauja Baltijos jūros regiono valstybių tapatumo raida. Jeigu ankstyvuosiuose viduramžiuose Baltijos regioną reprezentavo unikali medžiaga gintaras, vėliau, ypač dėl religinių priežasčių, gardi silkė ir mediena, klausimą formuluoju taip – kas bus kitas? „Nokia“, krepšinis, o galbūt bendros europinės vertybės, dėl kurių, aš tikiuosi, viso regiono saugumas ir stabilumas tik sustiprės?

 

Suprasdami atsakomybę už darnią plėtrą ir aplinkosaugą manome, kad regiono valstybės gali tapti geru europiniu ir pasauliniu pavyzdžiu klimato kaitos srityje. Puoselėjami ir plėtojami miškai Baltijos regione jau tarnauja viso kontinento naudai ir gerovei. Būtina ir toliau derinti tarpusavyje Europos Sąjungos ir regionines iniciatyvas siekiant galutinių tikslų. Regione veikia daug viena kitą papildančių organizacijų, iniciatyvų, todėl šioje srityje koordinavimas yra būtinas.

 

Kiekvienos Baltijos jūros regiono valstybės pranašumas, sukauptos patirties panaudojimas, bendras veiksmas ir platesnis bendradarbiavimas daugelyje sričių atveria naujas galimybes. Baltijos jūros regionas gali ir turi tapti atskirų sričių ilgalaikiu lyderiu ir pavyzdžiu pasauliui, mes turime formuluoti sau tokias užduotis. Baltijos jūros strategijos parengimas Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu yra natūralus ir sveikintinas dalykas. Toliau reikia užtikrinti jo koordinuotą įgyvendinimą.

 

Manome, kad įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją aktyviau turi pasireikšti ir parlamentinė dimensija, parlamentinis bendradarbiavimas tarp 8 Europos Sąjungos valstybių. Mes manome, tas faktas, kad iš Europos Parlamento 736 narių net 209 atstovauja toms valstybėms, tai arti 30 %, taip pat mus skatina tiems darbams.

 

Baltijos jūros strategija – pirmoji Europos Sąjungos makroregiono iniciatyva – yra geras pavyzdys ir kitoms panašioms iniciatyvoms. Neabejoju, kad tokių atsiras. ES regionalizacija nereiškia konkurencijos – tai geresnis regioninio tapatumo ir pranašumo išnaudojimo šansas. Manome, kad Baltijos jūros regiono strategija įgalins toliau plėtoti ryšius ir su kitomis regiono valstybėmis, tokiomis kaip Norvegija, Baltarusija.

 

Baltijos jūros regiono strategija yra potencialus Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetas. Tikimės, kad diskusijos dėl kitos ES finansavimo perspektyvos 2014-2020 m. svarstymuose bus gauti atsakymai ir dėl bendrų regiono iniciatyvų finansavimo.

 

Ponios ir ponai, apie šią strategiją galima kalbėti ilgai. Aš manau, daug įdomiau bus ją įgyvendinti, negu daryti pranešimus. Iš tikrųjų, Seimo Europos reikalų komiteto nuomone, Baltijos jūros regiono strategija yra paskata laiku šio regiono valstybėms naujai apibrėžti savo regioninį ir europinį tapatumą, sukurti papildomas priemones pilniau įgyvendinti eurointegracijos potencialą. Aš esu dėkingas visiems kolegoms, bendradarbiavusiems rengiant šitą pranešimą, mūsų padėjėjams, o jums už jūsų malonų dėmesį. Dėkui.

 

Pranešimo prezentacija.