Priešo atgrasymo strategija: dvigubos paskirties ES transporto infrastruktūros stiprinimas
Priešo atgrasymo strategija: dvigubos paskirties ES transporto infrastruktūros stiprinimas
Europos Sąjunga šiandien privalo teikti pirmenybę dvigubos paskirties transporto infrastruktūrai vystyti ir stiprinti. Tik tai užtikrins galimybes esant reikalui sparčiai perkelti karius ir techniką tarp ES valstybių narių ir į rytinį flangą.
ES poreikis būti pasirengusiai visa apimančiai gynybai daugiau nei akivaizdus. Plataus masto rusijos invazija Ukrainoje, agresorės atakos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, krizė Hormūzo sąsiauryje – visa tai tik įrodo, kad karinio mobilumo užtikrinimas tapo esminiu iššūkiu.
Siekiant tinkamai apsaugoti ES, Bendrijos keliai, tiltai, geležinkeliai, uostai ir oro erdvė privalo turėti dvigubą paskirtį, t.y. tarnauti tiek civiliams, tiek kariniams tikslams. Dvigubos paskirties infrastruktūros vystymas yra tinkamiausia investicija į priešo atgrasymą, tai neabejotinai suteiks naujų galimybių ir ES ekonomikai.
Šiandien pernelyg didelė europinės transporto infrastruktūros dalis vis dar lieka neišnaudotu potencialu. Būdamas Europos Parlamento pranešėjas karinio mobilumo klausimais visuomet raginau ir raginsiu, kad Europa kuo greičiau pereitų nuo idėjų prie jų įgyvendinimo.
Verta išskirti 4 esminius iššūkius: tai tarpvalstybinio mobilumo gerinimas ES viduje (įskaitant efektyvesnį leidimų kirsti sienas išdavimą), tinkamo finansavimo užtikrinimas ir spragų šalinimas, tikslinis transporto jungčių infrastruktūros stiprinimas ES rytiniame flange ir projektų įgyvendinimo spartinimas.
Stipresnė žinia agresoriui
Dvigubos paskirties transporto infrastruktūra turi būti laikoma pagrindiniu Europos strateginio saugumo ir ekonominės plėtros elementu. Niekas neginčija, kad būtent tinkama infrastruktūra ir didesnis mobilumas kartu yra būtina sąlyga augimui.
Kiekvienas į transporto infrastruktūrą investuotas euras atneša keleriopą grąžą. Tai pajausime per prekybos, logistikos sąnaudų kaštus. Taip sutvirtinsime ES bendrąją rinką, įgalinsime spartesnį prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą. Taip, be abejonių, galėsime greičiau reaguoti ir į krizes.
Didesnis mobilumas kaip tikslas paskatins investicijas visose ES valstybėse narėse, ne tik rytiniame flange.
Pažanga ES infrastruktūros srityje pasiųstų stiprią žinią mūsų priešams. Daug stipresnę, nei bendros politinės deklaracijos ar nauji aukščiausio lygio susitikimai. Darbų rezultatai geopolitinių įtampų laikais kalba geriausiai.
Projektas „Rail Baltica“, per Baltijos šalis sujungsiantis Berlyną su Helsinkiu, yra geras pavyzdys. Projektas subūrė skirtingas ES kompanijas, jos dalijasi technologijomis ir patirtimi. Jungtiniai viešieji pirkimai, koordinuotas planavimas gerokai pagreitintų infrastruktūros vystymo procesus.
Iššūkis yra sukurti integruotą ES transporto tinklą, tinkamą didelio masto operacijoms. Čia labai svarbūs europiniai uostai, kurie yra ir energetikos, prekybos karštieji taškai. Europos uostai aptarnauja 74 proc. ES išorės prekybos, sukuria 1,5 mln. darbo vietų. Kartu uostai galėtų suteikti galimybių sutrumpinti karinių pajėgų dislokavimo laiką.
ES transporto plėtros strategija turi atspindėti šią realybę. Tikslinės investicijos ES rytiniame flange – pavyzdžiui, į Baltijos šalių uostus, remiantis tokių didžiųjų uostų kaip Roterdamas gerąja patirtimi – sustiprintų Europos gebėjimą sparčiau gabenti tiek komercines prekes, tiek karinę techniką.
Svarbus elementas čia: visapusė integracija. Šalys ES kandidatės, artimiausios ES sąjungininkės turi būti visiškai integruotos į naujojo Europos transporto mobilumo planavimą.
Nepaisant ES ir NATO bendradarbiavimo, mobilumo spragos Europoje yra rimtas iššūkis. Todėl Europai reikia stiprinti transporto koridorius tiek link savo rytinių sienų, tiek Vakarų Balkanų kryptimi. Tai užtikrins karių, technikos dislokavimo galimybes ir tiekimą.
Pasirengimas veikti
ES transporto infrastruktūra yra Europos kraujotakos sistema. Tam, kad kolektyvinis saugumas veiktų, koordinavimas privalo būti nepriekaištingas. Atsižvelgiant į tai, kad grėsmės kyla iš rytų, esminis prioritetas turi būti sustiprinti priešakinės linijos infrastruktūrą – tiltus, tunelius ir kelius, būtina juos pritaikyti karinei technikai.
Daugiametės ES finansinėje programoje reikia užtikrinti lėšas, kad tai galėtume įgyvendinti. Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir specialus karinio mobilumo finansavimas turi būti priskirtas prie ES strateginių prioritetų.
Pažanga priklausys ne tik nuo institucinių sprendimų, bet ir pramonės įsitraukimo, privačių investuotojų bendradarbiavimo.
Užsitikrinusi būtiną koordinavimą ir tvirtesnius finansinius įsipareigojimus, Europa gali ambicijas paversti rezultatu. Investicijos į karinį mobilumą reiškia kur kas daugiau nei gynybą. Europa turi tapti stipri, atspari ir pasirengusi veikti tada, kai to reikės ir kai tai lems mūsų žemyno, ne tik europietiškų vertybių išlikimą.
Komentaras originaliai anglų kalba publikuotas: https://www.theparliamentmagazine.eu/news/article/oped-europe-cant-defend-what-it-cant-reach