Išaugus finansavimui „Erasmus+“ turi tapti prieinamesnė ir patogesnė studentams
2017 metais 336 mln. eurų padidinus jaunimo švietimo ir mokymo programos „Erasmus+“ finansavimą reikia užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos tam, jog programa taptų dar paprastesnė ir prieinamesnė studentams, – sako europarlamentaras Petras Auštrevičius, įvertinęs vakar Europos Parlamente svarstytą „Erasmus+“ pažangos ataskaitą.
Ataskaitos duomenimis, nuo 2014 metų, kai startavo „Erasmus+“ programa, tik iki trečdalio kokybiškų projektų paraiškų sulaukė finansinės paramos. Ypač tai aktualu Rytų ir Pietų Europos valstybėms bei jų studentams, kurie aktyviausiai dalyvauja programoje.
„Mokslo kokybė ir mokymosi sąlygos jaunimui lems artimiausią Europos perspektyvą. Puiku, kad nuo 2017 metų auga „Erasmus+“ finansavimas, bet yra keli svarbūs iššūkiai. Pirma – dar reikia gerokai supaprastinti paraiškų teikimo procedūras. Kitas svarbus dalykas – didinti stipendijas, kad studentų išlaidos labiau atitiktų realų pragyvenimo lygį skirtingose šalyse. Ir trečia – reikia siekti, kad būtų įgyvendinama gerokai daugiau nei trečdalis kokybiškų paraiškų. Jeigu investicijos bus panaudotos tinkamai, Europa liks konkurencinga, turės mažesnę bedarbystę, daugiau ir geresnių darbo vietų“, – sako P. Auštrevičius.
Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos vicepirmininkas taip pat pabrėžia, kad „Erasmus+“ programos kontekste būtina stiprinti profesinio mokymo sektorių, siekiant padidinti jaunimo galimybes įsilieti į šiuolaikinę darbo rinką. „Būtent tai padėtų spręsti ne tik ekonomines, bet ir galimas socialines problemas“, – sako P. Auštrevičius.
Europos Komisijos duomenimis, 2015 m. programa „Erasmus+“ susilaukė rekordinio populiarumo – ja pasinaudojo 678 tūkst. europiečių, kurie studijavo, mokėsi, dirbo ir užsiėmė savanoriška veikla užsienyje. Lietuva prie programos prisijungė 1999 metais, nuo to laiko programos galimybėmis pasinaudojo daugiau kaip 40 tūkst. į kitas valstybes studijuoti išvykusių jaunų žmonių iš Lietuvos.