Savanoriai ir šauktiniai netinkami politikai? Nesutinku

2019 01 30 Raktažodžiai: Komentarai
armija

Politikoje trūksta padorių žmonių, valstybės patriotų. Todėl ne kas kitas, o paprasčiausia kvailystė būtų, jei kraštą pasirengusiems ginti savanoriams ar buvusiems šauktiniams valdžios institucijos uždraustų būti renkamiems į savivaldybių tarybas ar parlamentą.

Mano įsitikinimu, tiek kariai savanoriai, tiek buvę šauktiniai nusipelno teisės įgyvendinti savo pilietinį pašaukimą. Jeigu jie yra pasiryžę, turi savo miestui ar valstybei naudingų politinių idėjų – puiku, reikia tik sveikinti! Atverkime kelią plačiai, vietoj to, kad kurtume naujus barjerus.

Tikiuosi, ši Seimo dauguma, kurios nuolatinis prioritetas – įvairaus plauko draudimai ir ribojimai, bent šiuo klausimu pademonstruos išmintį.

Esu tikras, kad kiekviena šeima Lietuvoje gali prisidėti prie geresnės krašto gynybos. Visuomenės indėlis įmanomas per įvairias struktūras – jei ne per profesionalią kariuomenę ar šauktinius, tai per savanorius, Lietuvos šaulius ir kitas organizacijas. Nuo 2014 m. esu Šaulių sąjungos narys, šaulio pareigos man kiekvieną kartą suteikia ypatingą pakilimą.

Manau, kad Lietuvoje atkurtas dalinis karinis šaukimas buvo būtinas siekiant stiprinti kariuomenę, bet visuotinis karinis šaukimas šiuo metu būtų pernelyg brangus ir neefektyvus. Turime koncentruotis į kitas priemones – plečiant kariuomenės rezervą, vykdant nuolatinius trumpalaikius mokymus, plačiau įtraukiant jaunimą į sukarintų organizacijų veiklą.

Po 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą susidariusi geopolitinė ir saugumo padėtis regione tik išryškino, kaip naiviai ir neatsakingai ilgą laiką buvo vertinamas Lietuvos saugumas ir gynyba. Šią pamoką turime išmokti visam laikui, o investicijas į krašto gynybą vertinti plačiau – tiek karine, tiek pilietiškumo ugdymo prasme.

Neturime teisės rizikuoti valstybės ir piliečių saugumu, delsti priimant būtinus sprendimus ar leisti populistams supriešinti šalies gynybą su švietimu, socialine apsauga ar kultūra.

Įsipareigojimą skirti 2,5% bendrojo vidaus produkto (BVP) šalies gynybai vertinu kaip būtiną – ar to pakaks, priklausys nuo Lietuvos gynybinio pasirengimo ir geopolitinės situacijos. Tokios apimtys leis ne tik adekvačiai stiprinti mūsų gynybos potencialą, bet ir vystyti Lietuvos gynybos pramonę bei mokslą, sukuriant realią grąžą bei naudą Lietuvos ekonomikai.

Esu tikras, kad Lietuvai nereikia apsiriboti NATO priešakinių jėgų bataliono dislokavimu mūsų šalyje. Būtina kelti naują tikslą – pasiekti, kad Lietuvoje būtų įsteigta nuolatinė Jungtinių Amerikos Valstijų karinė bazė.

Vertinant saugumo ir gynybos potencialą, Lietuvos bendradarbiavimas su Lenkija yra neįkainojamas, tik reikia jį pakelti į kokybiškai naują lygį. Lietuva gali ir turi rasti būdų dalyvauti bei prisidėti, taip pat ir finansiškai, prie Lenkijos kuriamos priešraketinės gynybos. Neabejoju, jei bus įdėtos pakankamos pastangos, galima pasiekti, kad Lenkijoje dislokuota NATO ar JAV ginkluotė dengtų ir Lietuvos teritoriją. Vardan mūsų visų saugumo ir ramesnio rytojaus.